Apie paštą

Paštas yra atvirukų, laiškų ir siuntinių fizinio gabenimo sistema. Pašto paslauga gali būti privati arba vieša, nors daugelis vyriausybių nustato apribojimus privačioms sistemoms. Nuo XIX amžiaus vidurio nacionalinės pašto sistemos paprastai buvo sukurtos kaip vyriausybės monopolis, o mokestis už prekę mokamas iš anksto. Mokėjimo įrodymas paprastai yra lipnus pašto ženklas, tačiau masiniam siuntimui taip pat naudojamas pašto skaitiklis. Atsiradus elektroniniam paštui, buvo sukurtas retronimas „sraigių paštas“.

Pašto institucijos dažnai atlieka ne tik laiškų gabenimą, bet ir kitas funkcijas. Kai kuriose šalyse, be telefono ir telegrafo sistemų, pašto sistemą prižiūri pašto, telegrafo ir telefono (PTT) tarnyba. Kai kurių šalių pašto sistemos leidžia kurti taupomąsias sąskaitas ir tvarkyti prašymus išduoti pasus.

Pasaulinė pašto sąjunga (UPU), įkurta 1874 m., apima 192 šalis nares ir nustato tarptautinių pašto mainų taisykles kaip specializuota Jungtinių Tautų agentūra.

Žodis paštas kilęs iš vidurio anglų kalbos žodžio male, reiškiančio kelioninį krepšį ar pakuotę. Prancūzai turi panašų žodį malle, reiškiantį bagažinę arba didelę dėžę, o mala yra airiškas maišelio terminas. XVII amžiuje žodis paštas pradėjo atsirasti kaip nuoroda į maišą, kuriame buvo raidės: „maišelis pilnas laiškų“. Per ateinančius šimtą metų žodis paštas buvo pradėtas griežtai taikyti pačioms raidėms ir maišui kaip pašto krepšys. Žodis Post yra kilęs iš senosios prancūzų kalbos poste, kuris galiausiai kilęs iš lotyniško veiksmažodžio ponere būtojo laiko dalyvio „paguldyti“. JK paštą pristato „Royal Mail“, o Šiaurės Amerikoje – JAV pašto tarnyba ir Kanados paštas, Lietuvoje – AB Lietuvos paštas.

Bendravimo rašytiniais dokumentais praktika, kurią tarpininkas perneša iš vieno asmens ar vietos į kitą, beveik neabejotinai siekia beveik rašymo išradimą. Tačiau oficialios pašto sistemos buvo sukurtos daug vėliau. Pirmą kartą dokumentuota organizuota kurjerių tarnyba rašytiniams dokumentams platinti buvo naudojama Egipte, kur faraonai naudojo kurjerius, siųsdami potvarkius visoje valstybės teritorijoje (2400 m. pr. m. e.). Ankstyviausias išlikęs pašto siuntinys taip pat yra Egipto, datuojamas 255 m. pr. m. e.

Pirmasis patikimas teiginys apie tikros pašto sistemos sukūrimą kyla iš Senovės Persijos. Persijos karaliui Kyrui Didžiajam (550 m. pr. Kr.), kuris įpareigojo, kad kiekviena jo karalystės provincija organizuotų pašto priėmimą ir pristatymą kiekvienam savo piliečiui tenka garbė pašto taisyklių įkūrimui. Jis taip pat derėjosi su kaimyninėmis šalimis, kad padarytų tą patį, ir nutiesė kelius nuo miesto Vakarų Irane iki Hakhos miesto rytuose.

Persų sistema veikė naudodama stotis (vadinamas Chapar-Khaneh), iš kurių pranešimų nešėjas (vadinamas Chapar) važiuodavo į kitą postą, o tada jis pakeisdavo savo arklį nauju, kad pasiektų maksimalų našumą ir pristatymo greitį. Herodotas apibūdino sistemą taip: „Sakoma, kad kiek dienų yra visoje kelionėje, tiek žmonių ir žirgų stovi kelyje, kiekvienas arklys ir žmogus dienos kelionės intervalu ir jų nesulaiko nei sniegas, nei lietus, nei karštis, nei tamsa, kad jie visu greičiu įveiktų paskirtą kursą.

Japonijos paštas

Šiuolaikinė japonų sistema buvo sukurta XIX amžiaus viduryje, labai kopijuojant europietiškus modelius. Japonija buvo labai novatoriška kurdama didžiausią ir sėkmingiausią pasaulyje pašto taupymo sistemą, o vėliau ir pašto gyvybės draudimo sistemą. Daugeliu atvejų pašto sistema sukūrė milžinišką finansavimą, reikalingą sparčiai industrializuoti Japoniją XIX amžiaus pabaigoje.

Indijos paštas

Ekonominis augimas ir politinis stabilumas Maurijaus imperijoje paskatino tvarų civilinės infrastruktūros vystymąsi senovės Indijoje. Maurijus sukūrė ankstyvą Indijos pašto paslaugą, taip pat viešuosius šulinius, poilsio namus ir kitus įrenginius visuomenei. Paprastieji vežimai, vadinami Dagana, senovės Indijoje kartais buvo naudojami kaip pašto vežimai. Karaliai ir vietiniai valdovai kariniais tikslais naudojo kurjerius, kad pateiktų informaciją per bėgikus ir kitus vežėjus. Už kurjerių sistemos priežiūrą buvo atsakingas pašto viršininkas, žvalgybos viršininkas. Kurjeriai buvo naudojami ir asmeniniams laiškams pristatyti. Iki XVIII amžiaus pabaigos Indijoje veikė pašto sistema. Vėliau ši sistema buvo visiškai modernizuota, kai britų Rajas pradėjo kontroliuoti didžiąją Indijos dalį.

Kinijos paštas

Kai kurie Kinijos šaltiniai teigia, kad pašto ar pašto sistemos buvo sukurtos dar Xia ar Shang dinastijų laikais, o tai būtų seniausia pašto paslauga pasaulyje. Ankstyviausią patikimą kurjerių sistemą inicijavo Hanų dinastija (206 m. pr. m. e. – 220 m. e. m. e.), kuri pagrindiniuose maršrutuose kas 15 km turėjo perdavimo stotis. Tangų dinastija (618–907 m. po Kr.) veikė 1639 pašto rūmuose, įskaitant jūrų biurus, kuriuose dirbo apie 20 000 žmonių. Sistemą administravo Karo ministerija, o privatus susirašinėjimas tinkle buvo uždraustas. Mingų dinastija (1368–1644 m.) ieškojo pašto sistemos, leidžiančios greitai, saugiai ir pigiai pristatyti paštą. Pakankamas greitis visada buvo problema dėl lėtos sausumos transporto sistemos ir nepakankamo finansavimo. Jo tinkle buvo 1 936 pašto namai pagrindiniuose maršrutuose, tarp kurių buvo pailsėjusių arklių. Čingai valdė 1785 pašto pastatus visose savo žemėse. Tačiau efektyvesnė buvo sistema, jungianti tarptautines gyvenvietes, sutelktas aplink Šanchajaus ir Sutarties uostus. Tai buvo pagrindinė Kinijos tarptautinės prekybos ryšių sistema.

Dar apie paštą...

Iki 3000 m. prieš mūsų erą Egiptas naudojo namų balandžius balandžių paštui, pasinaudodamas išskirtine šio paukščio savybe, kuris, paimtas toli nuo savo lizdo, gali rasti kelią namo dėl ypač išvystyto orientacijos pojūčio. Tada pranešimai buvo surišti aplink balandžio kojas, kuri buvo išlaisvinta ir galėjo pasiekti savo pradinį lizdą. Iki XIX amžiaus namų balandžiai buvo plačiai naudojami kariniams ryšiams.

XI amžiaus viduryje linų prekeiviai, žinomi kaip Kairo Geniza prekeiviai iš Fustato, Egipte, rašė apie pašto paslaugos, žinomos kaip kutubi, naudojimą. Kutubi sistema valdė maršrutus tarp Jeruzalės, Ramlos, Tyro, Askalono, Damasko, Alepo ir Fustato miestų su reguliariu pašto pristatymu ištisus metus.

1716 m. Ispanijoje buvo įkurta viešoji pašto paslauga, prieinama visiems piliečiams. Pristatymo paštininkai pirmą kartą buvo įdarbinti 1756 m., o pašto dėžutės pirmą kartą buvo įrengtos 1762 m.

Pašto reformos

Jungtinėje Karalystėje iki 1840 už laiškus mokėjo gavėjas, o kaina buvo nustatoma pagal atstumą nuo siuntėjo iki gavėjo ir popieriaus lapų skaičių, o ne pagal visoje šalyje taikomą fiksuotą įkainį su svorio apribojimais. Seras Rowlandas Hillas reformavo pašto sistemą, remdamasis pašto ir išankstinio apmokėjimo sąvokomis. Savo pasiūlyme Hill paragino naudoti oficialius iš anksto atspausdintus vokus ir lipnius pašto ženklus kaip alternatyvų būdą priversti siuntėją sumokėti už pašto išlaidas, tuo metu, kai išankstinis apmokėjimas buvo neprivalomas, todėl buvo išrastas pašto ženklas.

Pašto ženklai

Pašto ženklas – tai nedidelis popieriaus lapelis, kurį išduoda paštas, pašto administracija ar kiti įgalioti pardavėjai klientams, apmokantiems pašto išlaidas (išlaidas, susijusias su pašto pervežimu, draudimu ar registravimu), kurie vėliau užklijuoja antspaudą pašto siuntos adreso pusėje – voko ar kito pašto viršelio (pvz., paketo, dėžutės, pašto dėžutės), kurią jie nori išsiųsti. Tada siunta apdorojama pašto sistemoje, kur ant antspaudo uždedamas pašto antspaudas arba atšaukimo ženklas – šiuolaikiniu vartojimu nurodantis siuntimo datą ir vietą, kad būtų išvengta pakartotinio panaudojimo. Tada prekė pristatoma jos adresatui.

Spausdinamas kiekvienas pašto ženklas, kuriame visada nurodomas monetą išleidusios tautos pavadinimas (išskyrus Jungtinę Karalystę), jo vertės nominalas ir dažnai iliustruojami asmenys, įvykiai, institucijos ar gamtos tikrovės, simbolizuojančios tautos tradicijas ir vertybes ant stačiakampio, bet kartais trikampio ar kitokios formos specialaus pagal užsakymą popieriaus gabalo, kurio nugarėlė yra arba glazūruota lipnia mase.

Kadangi vyriausybės leidžia skirtingų nominalų pašto ženklus nevienodu skaičiumi ir reguliariai nutraukia kai kurias eilutes ir įveda kitas, o dėl jų iliustracijų ir sąsajų su socialine ir politine jų išleidimo laikų tikrove, jie dažnai vertinami už grožį ir istorinę reikšmę. Pašto ženklų mokslas vadinamas filatelija. Kadangi kolekcionieriai dažnai perka pašto ženklus iš juos išduodančios agentūros, neketindami jų panaudoti pašto siuntoms, pajamos iš tokių pirkimų ir pašto mokėjimų gali tapti grynojo pelno šaltiniu. 1840 m. gegužės 1 d. Jungtinėje Karalystėje buvo išleistas pirmasis lipnus pašto ženklas Penny Black. Per trejus metus pašto ženklai buvo pradėti naudoti Šveicarijoje ir Brazilijoje, kiek vėliau – JAV, o iki 1860 m. – 90 pasaulio šalių. Ant pirmųjų pašto ženklų nereikėjo nurodyti juos išduodančios šalies, todėl ant jų nebuvo šalies pavadinimo. Taigi Jungtinė Karalystė išlieka vienintele šalimi pasaulyje, kurios pavadinimas pašto ženkluose nenurodytas.

AB Lietuvos paštas

1918-11-16 LR finansų, prekybos ir pramonės ministras pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Nuo šios dienos oficialiai skaičiuojama Lietuvos pašto istorija. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Lietuvos ryšių veikla buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos. Po 1990 m. pašto apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“. 1991 m. gruodį nutarta reorganizuoti Lietuvos ryšių valdymo struktūrą – atskirti pašto ryšius nuo elektros ryšių, įsteigiant valstybės įmonę Lietuvos paštas ir valstybės įmonę Lietuvos telekomas. 2006 m. įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę Lietuvos paštą.

Visas bendrovės Lietuvos paštas akcijas valdo valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Bendrovės valdymo organą sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, bendrovės vadovas. AB Lietuvos pašto valdybą sudaro 5 nariai, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai.

Lietuvos paštas, aptarnaudamas gyventojus, verslo įmones, įstaigas ir organizacijas, teikia pašto, pasiuntinių, finansines ir kitas paslaugas, kurių yra daugiau kaip 100 pavadinimų. Teikiamos įvairios tarptautinio pašto paslaugos.

Iš viso Lietuvoje galima rasti virš 140 „LP EXPRESS“ savitarnos siuntų terminalų bei daugiau nei 110 „PayPost“ skyrių, todėl čia galima pasinaudoti ir bankų ar lizingo bendrovių finansinėmis paslaugomis, apmokėti sąskaitas. Tūkstančiai laiškų ir siuntų kasdien yra rūšiuojami dešimtyje logistikos centrų, įsikūrusių Lietuvoje.

Lietuvos paštas priskiria adresams pašto kodus, kurie palengvina ir pagreitina laiškų ir siuntų paskirstymą.

Pašto veiklą reguliuojantys teisės aktai

Voko pašto ženklas

Pašto ženklai

JAV pašto ženklas

Lietuvos pašto ženklas

Pašto kodai (pašto indeksai) - tai raidžių ir skaičių derinys, kurį suteikia Lietuvos paštas konkrečiam adresui ar gretimų adresų grupei, pašto siuntų paskirstymo palengvinimui. Siuntos ir kroviniai turi būti siunčiami tik su nurodytu pašto kodu.